Taupus vairavimas reikalingas Europai. O Lietuvai?

2b

    

Vairuotojų bei vežėjų skundai didelėmis degalų kainomis tėra mitas. Taip verčia manyti vienintelių Lietuvoje ekonomiško vairavimo kursų, veikusių Klaipėdoje, likimas. Klaipėdiečių, užsimojusių išmokyti lietuvius vairuoti taupiai ir saugiai, iniciatyva nesulaukė ne tik pačių vairuotojų palaikymo, bet ir Europos Sąjungos PHARE programos lėšas skirstančios agentūros pritarimo. Vakarų Europoje populiarūs kursai, kuriuose vos per keletą valandų buvo galima išmokti automobiliu važiuoti sutaupant iki penktadalio degalų, šiuo metu uostamiestyje nebevyksta.

Visi – puikūs vairuotojai?

“Visi lietuviai įsitikinę, jog jie moka vairuoti. Mes pabandėme įrodyti, kad vairuoti galima dar geriau, tačiau buvome nesuprasti”, – svarbiausią priežastį, dėl kurios ekonomiško vairavimo kursai nesulaukė populiarumo, įvardija Gintaras Lubauskas, buvęs šių kursų iniciatorius. Pasak jo, įsivaizduodami esą neklystantys, žmonės netiki, kad galima sutaupyti kuro pasirinkus atitinkamą vairavimo stilių. Nesulaukta ir įmonių, turinčių didelius transporto parkus, vadovų dėmesio. G. Lubausko teigimu, verslininkai nenorą į kursus siųsti vairuotojus motyvavo ir laiko stoka. “Sulaukėme tik vienos taksi firmos vairuotojų. Net profesionalai, manantys, jog ir be kursų moka važiuoti taupiai, turėjo pripažinti, kad gali važiuoti taupiau. Palyginti su mūsų instruktoriumi jų vairuojamas automobilis sunaudodavo 10 proc. daugiau kuro”, – sakė G. Lubauskas. Buvo ir tokių, kurie teigė, jog mokėti 100 litų už 2 valandas teorijos ir praktikos yra per brangu. Būtent tiek laiko tereikia, anot kursų iniciatoriaus, norint išmokti važiuoti taupiau ir saugiau.

Principai – paprasti

“Įsitikinimą, kad žmogus vairuoja neekonomiškai, galima nugalėti jam parodžius skirtumą tarp instruktoriaus ir paties žmogaus vairavimo. Specialūs kuro sunaudojimą ir greitį matuojantys davikliai – ekonometrai – įrodo, kad važiuojant ekonomiškai degalų suvartojimas sumažėja nuo 10 iki 30 procentų”, – sako G. Lubauskas. Ekonomiško vairavimo principas paprastas – važiuoti kuo aukštesne pavara. Anot G. Lubausko, pavaras reikia perjunginėti kuo greičiau, variklio apsukoms neleidžiant viršyti 2 500 per minutę ribos. “Svarbu kuo mažiau naudoti pirmą pavarą, nes būtent ją įjungus sunaudojama daugiausiai kuro. Tam būtina nuolat stebėti situaciją priekyje ir stengtis numatyti, kaip važiuos kitos mašinos ir kuri eismo juosta bus laisva”, – teigia G. Lubauskas. Jis pažymi, kad vidutinis greitis važiuojant ekonomišku stiliumi yra net didesnis negu važiuojant įprastai – esą nereikia nuolat stabdyti dėl to, kad prieš tai greitis buvo staigiai didinamas. Be to, važiuojant ekonomiškai, vairuotojas elgiasi ramiau, o tai savo ruožtu mažina tikimybę pakliūti į avarines situacijas. “Žmonės teisinasi, kad važiuoti įprastu stiliumi – spaudžiant akseleratoriaus pedalą iki galo, stabdant, vėl greitinant – juos verčia gyvenimo tempas. Tačiau mūsų gatvėse eismas yra toks, kad ir ramiai vairuojantis žmogus, ir skubantis niekur nenuvažiuos greičiau. Abu susitiks prie to paties šviesoforo ar sankryžos”,- tikina G. Lubauskas.

Pilietinė iniciatyva

Nei šie, nei kiti argumentai, pavyzdžiui, mažesnės oro taršos ir mažesnio triukšmo, nepasirodė esą svarbūs ir Centrinei projektų vertinimo agentūrai, kurios pritarimo tikėjosi ekonomiško vairavimo kursų organizatoriai. Pasak G. Lubausko, projektas, kuriuo iš ES PHARE programos prašyta 120 tūkstančių eurų (iš 200 tūkstančių, reikalingų visam projektui įgyvendinti), sulaukė ir Aplinkos, ir Susisiekimo, ir Ūkio ministerijų pritarimo, tačiau buvo atmestas vertinimo agentūros. “Jiems šis projektas pasirodė panašus į pinigų plovimą. Tąkart agentūra patvirtino septynis projektus, susijusius su turizmu, o mūsiškį atmetė. Greičiausiai jis jiems pasirodė neaktualus”, – spėlioja G. Lubauskas. Atmetus projektą rengti kursų nebeliko prasmės. “Investavome 60 tūkstančių litų, ir – jokios naudos. Norėjome didžiausių Lietuvos miestų vairavimo mokyklose dėstyti teorinę ekonomiško vairavimo medžiagą bei rengti praktinius užsiėmimus. Tai – daugiau pilietinė, o ne pelno siekianti iniciatyva, skatinanti ir ekonominę naudą, ir eismo saugumą, ir mažinanti aplinkos taršą”, – sako jų iniciatorius. G. Lubausko teigimu, tikslas buvęs paprastas – pasiekti, kad tokie kursai būtų integruoti į vairuotojų parengimo programą ir vyktų vairavimo mokyklose.

Europoje – palaikomi valdžios

Būtent per vairavimo mokyklas ekonomiško vairavimo pagrindai ir diegiami Vakarų Europos šalyse. Štai net 90 proc. Nyderlandų vairavimo instruktorių yra susipažinę su “Eco-Drive” sistema, o ekonomiško vairavimo žinios būtinos laikant ir teorinį, ir praktinį vairavimo egzaminą. Ekonomiško vairavimo idėja iškelta praėjusiame dešimtmetyje Šveicarijoje. Ji gimė svarstant, kaip sumažinti aplinkos taršą išmetamosiomis dujomis. Metodologiją šveicarų vairavimo instruktoriai kūrė net aštuonerius metus, o kursai prasidėjo 1993 metais. Vėliau kursai išpopuliarėjo daugelyje Vakarų Europos šalių – juos dėl tų pačių eismo saugumo ir aplinkos taršos mažinimo motyvų ėmė palaikyti vyriausybės. Pavyzdžiui, Nyderlanduose ekonomiško vairavimo kursai 100 proc. subsidijuojami valstybės. Šiai programai įgyvendinti 1999-2006 m. skirta 20 mln. eurų. Tokie kursai populiarūs ir Vokietijoje bei Austrijoje, jie intensyviai vyksta Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Švedijoje bei Norvegijoje, taip pat kitose šalyse. Pasak G. Lubausko, nemažai vairuotojų važiuoti taupant degalus išmoksta patys, tačiau tokio važiavimo principais nuolat naudojasi nedaugelis “Vakarų ekspresas”

Šaltinis: www.sekunde.lt

Mūsų padaliniai

Servisas Vilniuje, J. Kubiliaus g. 23
Tel. nr.:
+370 5 2789555
Mob. tel. nr.:
+370 615 30004
El. pašto adresas:
servisas.kubiliaus@flixauto.lt
Darbo laikas:
I - V: 8:00-19:00
VI: 09:00-14:00
VII: Nedirba
Plačiau Suskleisti
Servisas Kaune, Draugystės g. 17
Tel. nr.:
+370 37 353143
Mob. tel. nr.:
+370 615 30002
El. pašto adresas:
servisas.draugystes@flixauto.lt
Darbo laikas:
I - V: 8:00-18:00
VI: Nedirba
VII: Nedirba
Plačiau Suskleisti